Category Archives: Informacija

Konteinerių pervežimo efektyvumo analizė 2

Konteinerių pervežimo efektyvumo analizė 2

Antroje savo darbo dalyje įkėliau summary, juk ne visi studentai geba valdyti užsienio kalbą, susipažinkite, galite panaudoti, tik nepersistenkite.

SUMMARY

Vardas, pavardė

Effective containers carriage analysis according to containers ship ‘Norasia Alya‘

Higher, non-university type, studies graduation paper about containers carriage, its charge and income. This graduation paper consists of 37 pages, 13 pictures, 9 charts, 16 literary items and 1 annex.
The main idea, problem. Total world trade shipping tonnage and freight size constantly grow, as a result special container ships demand is increasing. Moreover, the containers carriage price is also a very significant point.
Research object – the containers carriage charge, income and economical benefit.
Research aim – to analyse the effective containers carriage according to container ship ‘Norasia Alya‘.
Objectives:
1. To ascertain the main notions which are used in the graduation paper;
2. To analyse the main seacraft charges’ groups;
3. To explore the container ship charges and income results.
Research methods – literature and the internet database analysis, statistical data interpretation and generalization.
Conclusions and proposals. All kinds of charges which influence freight price were discussed in this graduation paper. According to the given information, global economical and political situation we can make the conclusion that freight prices will not grow but will be steady. The Baltic region is very promising in containers loading, so Klaipeda seaport containers terminal stations’ operators should use them better and intensify labour there.

1 dalis (pradžia).

3 dalis.

Dalis įkelta ramiai ir be jokių trukdžių: 2015-03-13

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Kad automobilis greičiau riedėtų, reikia lygaus kelio. Tačiau vien lygaus jo šiandien per maža: važiuoti bus smagiau, jei kelias tiesus it strėlė, be staigių posūkių, pavojingų ir nuokalnių. Taigi norime, kad kelionė automobiliu ar autobusu būtų neilga, kad jaustumės joje saugūs ir patirtume malonių akimirkų.

Visiškai pagristai šiandien teigiama, kad a kiekvieno krašto ekonomiką ir net kultūros lygi atspindi ne tik automobilizacijos tempai, bet ir krašto keliai. Patogiais, lygiais, peizažą puošiančiais keliais gali didžiuotis kiekviena šalis…

Tankus gerų automobiliams pritaikytų kelių tinklas leidžia tolygiai išdėstyti gamybines jėgas, o tada greičiau auga miestai, gyvenvietės, naujos pramonės įmonės ir agrariniai kompleksai, nes greitas žaliavų ir medžiagų pristatymas bei produkcijos išvežimas automobiliais spartina ir patį gamybos procesą, stiprina gamybos ryšius su vartotojais. Geri keliai prailgina automobilių amžių, sumažina jų remonto ir eksploatacijos išlaidas. Be to, plačiose, lygiose automobilių magistralėse be sankryžų daug mažiau galimybių susidaryti avarinėms situacijoms.

automobiliu-keliaiAutomobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis, ir jos plėtojimas mūsų šalyje neįmanomas be magistralinių sąjunginės bei respublikinės reikšmės kelių tiesimo bei senųjų rekonstrukcijos.

Dabar mūsų respublikoje vingiuojančių kelių bendras ilgis — per 33 tūkst. kilometrų. Jeigu visus juos — valstybinės, respublikinės ir rajoninės reikšmės — sudurtume į dvi juostę magistralę, galėtume nuvažiuoti nuo Baltijos iki pat Ramiojo vandenyno.

Šiandieninis Lietuvos kelių tinklas, žinoma, remiasi ir istoriniu palikimu, tačiau prieš geroką pusšimti metų daugelis mūsų kelių buvo gana blogi — vyravo gruntkeliai, kuriais pavasario arba rudens polaidžių metu buvo sunku išvažiuoti. Būta ir nedidelių asfaltuotų ruožų. Kelininkai su šypsena prisimena, jog vyresniosios kartos žmonės ligi šiol tebesako „meksfaltas”, — mat tada kelio dangai buvo naudojamas visame pasaulyje garsus meksikiečių bitumas.

Iki pat Tarybų valdžios atkūrimo nė vienas Lietuvos plentas neturėjo ištisinės asfalto dangos. Kaip ponai viršaičiai vieškelius tiesė, su taiklia ironija viename tuometiniame savo apsakyme pasakoja Petras Cvirka… 1940 metų pradžioje kelių su kieta danga (grįstų akmenimis, išpiltų skalda ar žvyru) buvo tik 2000 kilometrų, arba mažiau kaip šeši procentai. Tokią prastą kelių tiesimo būklę galima paaiškinti ekonominiu buržuazinės Lietuvos nepajėgumu.

Po karo Lietuva atstatė sugriautą liaudies ūkį, išlygino nuniokotus senuosius kelius ir nutiesė daug naujų — asfaltuotų, tiesių, plačių, gerai pritaikytų intensyviam automobilių eismui.

Šaltiniai:

Paslaugos: