Konteinerių pervežimo efektyvumo analizė 5
pabandykite atrasti sau penktosios mano mokslinio darbo dalies gerąsias puses.
1. KONTEINERIŲ GABENIMO PROCESO EFEKTYVUMO ANALIZE
Priėmus būtiniausius poįstatyminius aktus, reikalingus tam, kad Lietuvos laivai galėtų plaukioti su šalies vėliava, buvo pradėtas rengti Prekybinės laivybos įstatymas, kurį šalies Parlamentas priėmė 1996 m. rugsėjo 12 dieną. Šis įstatymas sureguliavo santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, naudojant juos buksyravimui, gelbėjimo operacijoms, atliekant jūrų laivų techninę priežiūrą. Šiuo įstatymu nustatyta laivų įgulų komplektavimo tvarka, aptarti krovinių ir keleivių vežimo jūra sutarčių sudarymo, saugios laivybos bei gelbėjimo jūroje klausimai, sureguliuoti darbo santykiai laive bei numatytos garantijos, taikomos jūrininkams, aptarti kiti svarbūs su prekybine laivyba susiję klausimai (Kišonas A. Lietuvos jūrų transporto ir jūrų teisės raida. Prieiga internetu: http://www.straipsniai.lt/laivyba/puslapis/4535).
Lyginant 2008 metus su 2007-ais padidėjo konteinerių krova (2008 m. 3 508 tūkst. t, 2007 m. – 3 009 tūkst. t, pokytis +16,6 %) (Voveris, K. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2008 metų krovos darbų ataskaita.).
Kroviniai jūra vežami vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 75-2264, Nr. 85-2583), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 101-2300; 2000, Nr. 75-2266, Nr. 85-2584) ir Bendrosiomis krovinių vežimo jūra taisyklių nuostatomis (Žin., 2001, Nr. 34-1141).
Pakrovimo metu asmeninio turto vežėjas turi teisę patikrinti, ar krovinio vertė atitinka nurodytą krovinio kainą. Nesutapus krovinio vertei su nurodyta kaina, siuntėjas savo sąskaita gali pakviesti ekspertą (Bendrosios krovinių vežimo jūra taisyklės. Valstybės žinios, 2001, Nr. 34-1141).
Konteinerių gabenimo proceso efektyvumo analizę sudaro laivo išlaidų ir pajamų analizė.
4 dalis.
Dar viena dalis įkelta 13 penktadienį: 2015-03-13