Category Archives: Pasidomėjimui

Ar viską žinote apie dėvėtas padangas

Ar viską žinote apie dėvėtas padangas

Žinoma, kad dėvėtų padangų pirkimas – atsakingas žingsnis. Reikia kruopščiai apžiūrėti prekę, patikrinti protektoriaus gylį, nustatyti gaminimo metus. Rimti pardavėjai elgiasi atsakingai. Jie visada ieško geriausio varianto savo klientams. Nuolat atnaujina asortimentą ir visada draugiškai pataria.

Suprantama, kad šioje vietoje visada laimės pirkėjas, jei jis bus linkęs bendrauti, nebijos klausti ir pats pasidomės dėvėtų padangų subtilybėmis bei galimomis grėsmėmis.

Dėvėtų padangų subtilybės

Dėvėtos padangos pirkėjus vilioja kaina, garsiais gamintojų vardais, praktišku pasirinkimu. Dažnai girdime, kad dėvėtų padangų rinka Lietuvoje auga. Reikia pridurti, kad ne tik Lietuvoje ši rinka yra stipri. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos šalys turi daug dėvėtų padangų pardavėjų.

Klausimas – kodėl žmonės nori taupyti ir neretai pasirenka vietoje naujų padangų dėvėtas – lieka atviras. Specialistai į tokias padangas žvelgia įtariai. Dažnai jie grūmoja pirštu ir nori, kad vairuotojai pirktų tik naujas, geras, kokybiškas padangas.

Ekonomika

Pasaulio valdantieji giriasi, kad visi ekonominiai sunkumai – praeitis. Deja, realybė yra šiek tiek kitokia. Ne visi asmenys uždirba pakankamai, kad galėtų sau leisti įsigyti tik naujus gaminius. Tenka ieškoti kompromisų.

Automobilis ir jo dalys – sfera, kurioje galima sutaupyti. Žinoma, kad dėvėtos padangos yra ženkliai pigesnės. Lyginti naujų ir naudotų padangų savybes – betikslis užsiėmimas. Dėvėtos padangos čia visada pralaimės. Nors jei lyginsime be galo pigių naujų padangų savybes su žinomo gamintojo naudota produkcija, tai skirtumai bus akivaizdūs.

Žmonės, kurie renkasi ne naujas padangas, susiduria su ekonominiais sunkumais. Šio pasirinkimo smerkti nereikia, nes jie ieško geriausio kainos ir kokybės santykio.

Taupumas

Dėvėtos padangos leidžia sutaupyti. Deja, egzistuoja keista „taupuolių“ kasta, kurie nori naudotis žinomų gamintojų produktais pigiai. Svarbu yra papuošti automobilį. Dažniausiai tokie vairuotojai niekada nesusimąsto apie padangų būklę.

Jiems aktualiau išvaizda, kuri turi būti pasiekiama nedidele kaina. Neretai šie „taupuoliai“ sukelia skausmingus autoįvykius, nes padangas renkasi neatsakingai. Šešėlis krinta ir pardavėjams. Jiems telieka gūžčioti pečiais ir sakyti, kad tarp taupumo ir kvailumo yra nedidelė riba.

Racionalumas

Trečdalis Lietuvos vairuotojų naudoja dėvėtas padangas. Ne visi tai daro dėl ekonominių sumetimų. Jie racionaliai pasvėrė savo poreikius ir suvokė, kad investuoti į naujus gaminius neapsimoka. Automobiliu naudojasi retai, keliauja nedideliais atstumais, visada gali dėvėtas padangas pakeisti kitomis.

Ir straipsnių daugiau galima rasti ČIA.

Straipsnis įkeltas: 2015-03-17

Konteinerių pervežimo efektyvumo analizė 4

Konteinerių pervežimo efektyvumo analizė 4

Kaip ‘pralįstų” mokslinis darbas be įvado, todėl įkeliu susipažinimui ir įvertinimui, naudoti/ne.

ĮVADAS

Konteinerių pervežimai prasidėjo šeštojo dešimtmečio pradžioje, Korėjos karo metais, kai atsirado būtinybė gabenti stambius uždarus karinius krovinius. Konteineriai tuomet buvo 6 pėdų pločio bei aukščio ir 8 pėdų ilgio. Trijų dydžių suma – 20 pėdų – ir buvo pavadinti konteineriai. Iš pradžių konteinerių pervežimų augimo tempai nebuvo dideli, reikėjo projektuoti ir statyti vis naujus laivus, uosto įrangą, specialius terminalus, pritaikyti autotransportą, infrastruktūrą ir t.t. Nors ne visus krovinius galima gabenti konteineriais ir ši serviso rūšis turi savo ribas bei elastingumą, konteinerių pervežimų lyginamasis svoris kaskart didėja (Europa-Azija: konteinerių pervežimai [žiūrėta 2009-04-28]. Prieiga internetu: http://www.jura.lt/2001_03/article08_l.htm).
2000 metais bendras pasaulio prekybos laivyno tonažas siekė 799 mln. t dedveito, o jūra pergabentų krovinių apimtis, apytikriais duomenimis, buvo 5,33 mlrd. tonų. Jau pirmąjį naujojo tūkstantmečio dešimtmetį tarptautinis krovinių pervežimas pagrindinėmis pasaulio transporto arterijomis padidėjo mažiausiai dvigubai, todėl gerokai didesnius krūvius turi pakelti ir konteinerių terminalai (Europa-Azija: konteinerių pervežimai [žiūrėta 2009-04-28]. Prieiga internetu: http://www.jura.lt/2001_03/article08_l.htm).
Šiuo metu gana sparčiai statomi specializuoti konteinerių gabenimo laivai. Pirmosios kartos laivai buvo skirti pergabenti 500-600 konteinerių. Dabar pasaulyje yra maždaug 2,5 tūkst. konteinervežių, kurių bendra kėlimo galia – maždaug 50 mln. tonų (kitais duomenimis, šis rodiklis šiek tiek didesnis), arba 10 proc. pasaulinio tonažo. Tik prasidėjus per devynis tūkstančius konteinerių gabenančių laivų erai, jau yra sukurtas ir 12 tūkstančių TEU laivo dizainas (Europa-Azija: konteinerių pervežimai [žiūrėta 2009-04-28]. Prieiga internetu: http://www.jura.lt/2001_03/article08_l.htm).
Be to, reikia nepamiršti, jog organizuojant konteinerių pervežimus, ypatingą reikšmę turi konteinerių pervežimo kaina. Apskritai skaičiai labai nesiskiria, tačiau klientas visada turi turėti galvoje įvairias tarifų dydžio išlygas. Reikia pasakyti, kad konteinerių pervežimo transokeaniniu maršrutu tarifai irgi nėra kartą ir visam laikui nustatytas dydis. Jie keičiasi, bet apie tai pranešama iš anksto.
Baigiamojo darbo objektas – konteinerinių pervežimų išlaidos, pajamos ir ekonominė nauda.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti konteinerinių pervežimų efektyvumą konteinervežio „Norasia Alya“ reiso pagrindu.
Profesinio bakalauro darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti pagrindines sąvokas, kurios naudojamos laivo reiso ekonomikos įvertinimui;
2. Išanalizuoti pagrindines jūrų transporto išlaidų grupes;
3. Išnagrinėti konteinervežio reiso išlaidų ir pajamų rezultatus.
Šio darbo metodai yra literatūros ir interneto bazių duomenų analizė, statistinių duomenų interpretacija ir jų apibendrinimas.
Profesinio bakalauro darbo struktūra:
1) informacijos šaltinių apžvalga nagrinėjamu klausimu;
2) surinktų duomenų pateikimas ir analizė;
3) darbo rezultatų aptarimas;
4) išvadų ir siūlymų pateikimas.

3 dalis.

5 dalis.

Dar viena mokslinio darbo dalis: 2015-03-13